puikenybė

puikenýbė sf. (1), puikenỹbė (2) NdŽ 1. BŽ422, Pšl gražumas, grožis. 2. vertingumas: Įgykite daugiaus proto, ir suprasite visas tos reformos puikenybes J.Jabl. 3. papuošalas, brangenybė: Dvylika jo palydovų buvę ... su šilkais bei kitomis puikenybėmis išgrožinti TP1880,32. Grovienei nuplėšė visas puikenybes prš. 4. J, NdŽ išdidumas, puikybė.